2011 m. birželio 29 d., trečiadienis

Laiškelis

Šįryt gavau nuostabiai juokingą laiškelį iš tikrai labai menkai pažįstamo žmogaus:

<...>"sapnavau šiandien, kad tu laimėjai oskarą! ir įteikimas vyko Londone. tai išėjus iš ofiso tave su sese pamačiau ir pasveikint su laimėjimu norėjau, bet sumaišiau su sese ir ją pasveikinau. bet laimėjai tai tu :)
ir dar už vaidmenį, kur buvai lengvai protiškai atsilikus paauglė :)

tai tiek ir pasakyt norėjau!" <...>


Tiek juokiausi, kad žandukus net skauda. Bet kita vertus - kokį įspūdį reikia sudaryti nepažįstamiems žmonėms, kad jie sapnuotų tave tokiame amplua?:) Bet Oskaras... mmmm!!!

2011 m. birželio 27 d., pirmadienis

Apie universiteto baigimą rokenrolo stiliumi arba atitrepsėtas Manifestas

Nors nuo festivalių kurį laiką laikiausi nuošaliau, bet perskaičius "Manifesto" idėją, bei įvertinus datą nutariau pamėginti juos jaukintis iš naujo, o rokenrolas juk puiki muzika atšvęsti, jog oficialiai įgijai profesiją!

Taigi pradinės žinios apie "Manifestą":
- vienkiemis kažkur prie Raseinių;
- nesužvaigždėję grupės, keletą kurių teko girdėti menko biudžeto, bet nuoširdžiuose renginiuose;
- galingas lietuviškų filmų desantas "kluono" kino salėje;
- šalia teka mažas upeliukas, kur "gylio ne kažką";
- gandas, kad pernai buvo maloniai ne per daug žmonių ir tikrai smagu;
- įėjimo kaina nuoširdžiai solidariai nedidukė;
- iš pažiūros super draugiški organizatoriai, visaip feisbuke padedantys susirasti kaip atvykti į vienkiemį;
- papildomos informacijos ir įspūdžių iš pernai surasti sunku.

Kad ir kaip visai smagiai skambėtų, bet man ir I. tikrai sunkiai sekėsi ieškoti kompanijos! Aišku, sunkinanti aplinkybė ta, kad mes kartais savo elgesiu gąsdinam žmones. Galiausiai prie dueto prisijungė N. ir susidūrėme su kita natūralia bėda, kad iš mūsų niekas arba nevairuoja arba vairuoja klaikiai. Kadangi "Manifestas" išsidėstęs vietovėje, kuri mums buvo nežinoma, o norint komforto susitalpinti viską tik į kuprines nepavyko, tranzavimo idėją teko mesti iš galvos. Tai trumpam užmirštant mamų mokymus apie nepažįstamus žmones, mašinas ir nemokamus saldainius, teko ieškoti plano B - pakeleivių ieškančio automobilio.
Tokio didaus plano vedina 'pagavau' pakeleivių ieškančio automobilio skelbimą ir surizikavau jam parašyti, nors anas važiavo iš Vilniaus, o Vilniuje ir taip buvo sočiai žmonių be transporto į šį festivalį. Ir *fanfaros* - jaunuolis E. be didesnių prašymų sutiko sustoti prie Kauno ir surinkti damas su jų manta prie Kauno.

Praslinkus Didžiajam džiaugsmo (ašarų) Ketvirtadieniui ir juokingam išleistuvių vakarėliui su mokslo draugais, po kelių popietinio miegelio valandų pabudau nuo pilančio kaip iš kibiro lietaus lauke ir N. žinutės, kad nebevažiuos į "Manifestą". Tada greit besidairydama į lietų pro langą pasitikslinau I. ar ir ji nedezertyruos ir sulaukiau raminančio atsakymo, kad "nu nieko, draugų rasim ir dviese!". Išsyk apėmė palaima, kad trivietėje palapinėje galėsim sau vartytis kaip karalaitės ir siaubas, nes botai tai kažkur rūsy!

Sutartu laiku, katik antrąkart nulijus kaip iš kiauro kibiro, susitikimo-apsipirkimo vietoje sutikome naujus festivalio draugus, kurie išsyk pasirodė gausiai bičiuliški: po pasisveikinimo ir pradinių juokelių, kurie buvo juokingi visiems (labai geras ženklas!), draugai pasiūlė neimti to baisaus baisaus alaus, kurį ketinome pirkti iš vargo, kad kitko skardinėse nėra, ir nuvedė prie geresnio. Lentynėlėje išvydę čekišką pasididžiavimą skardinėje, vienareikšmiškai sutikome, kad buvome aklos. Alaus nešti nereikėjo, nes nauji draugai jį labai mandagiai neprašyti panešė. Mes nebūtume damos, jei nemėgintume kantrybės ir paskutinę minutę neimtume ieškoti geriausio miškų išradimo - drėgnų servetėlių, o nauji draugai, vilkdami mūsų alų, šią žinią sutiko kantriai!
Apsipirkus, alus, maistas ir drėgnos servetėlės kartu su naujais draugais nukeliavo į festivalin vykusį mašiniuką, o mes pasiimti savo mantų. Tiesą sakant, maniau, kad nieko neberasim, nes žmonės tokie paslaugūs ir mandagūs šiaip nebūna (pasaulis - sugedęs gi yra), ale klydau!

Neilgai trukus, rokenrolo vietą radome pagal nuorodas, kurias skaitėme internete: mus pasitiko vienkiemis su kukliu palapinių miesteliu prie kurio netrukus prisijungėme ir mes. Naujas draugas E. buvo malonus ir čia: kantriai remontavo mūsų pompą, o paskui ir mandagiai pūtė didįjį čiužinį nenutuokdamas, kad turime ir dar vieną. Ši naujiena pripumpavus jau du čiužinius (savo ir mūsų) jį truputį pribloškė, bet išsidavė kiek įmanoma mažiau: D jei skaitai šias eilutes, tai aš vis dar negaliu patikėti, kad gerų nepažįstamų žmonių tiesiog šiaip sau būna ir esu dėkinga už džentelmeniškumą iki galo! Nes paskutiniu metu būtent buitinis džentelmeniškumas damų kasdienybėje nyksta ne dienomis, o valandomis.
Tai va kaip maždaug viskas čia atrodė:
...ir tada viskas buvo rokenrolas: taip draugiškai, kad visi vieni kitiems šypsojosi, biotualetuose nuolat radome popieriaus, saulė švietė nuo atvažiavimo iki šeštadienio nakties, ryte buvo didelis puodas sriubos, o grupių pasirodymai sugėrė mano sveikatą ir nė vienas neliko be pakartojimo! Greta visa ko, tai nežinau kaip tai pavyko mūsų 'treneriui', bet visą penktadienio pavakarę nenuilsdama žaidžiau futbolą ir kitus žaidimus kamuoliu, nors kasdienybėje to nelabai mėgstu. O visų įdomiausia buvo tai, kad prie scenos iš pasyvaus žmogaus-medžio tapau dviejų naktų šokių rutulėliu, kuris trypė kol galiausiai nebejautė nei rankyčių nei kojyčių, nuo šypsenų ir juoko skauda žandus bei pilvą dar dabar.



Svarbu paminėti, kad tame rokenrolo tarpe teko laimė pažiūrėti keletą filmų "Manifesto" kluone:

The Best of Youth, rež. Vytautas Puidokas (2011, 24 min. 39 sek.)
Nesiseka šiandien, rež. Dovilė Šarutytė (2010, 6 min.)
Šanxai banzai!, rež. Jūratė Samulionytė (2010,25 min.)
Svetimkūnis, rež. Martynas Petrošius (2010,12 min. 40 sek.)
Tėvas, rež. Kristina Sereikaitė (2010, 13 min. 30 sek.)
Knygnešys, rež. Jonas Trukanas (2011, 34 min.)
Kryžiažodis, rež. Ieva Veiverytė (2009, 18min.)
Čeburėkų pardavėjai. rež. Tomas Bručas (2011, 26min)

ir žiauriai dėkui "Manifesto" komandai už tai, nes "Čeburėkų pardavėjai" buvo visiškas atradimas!: ) vienas įdomiausių ir patraukliausių dokumentinių filmų. Tema dokumentikai tiesiog ideali, o įgyvendinti pavyko tikrai gerai! *ploja rankytėm*



Ir dar baisiai norisi paplot "Knygnešio" komandai, nes jį jau buvo matę beveik visi kluono salės žiūrovai, kas reiškia, kad lietuvišką kiną mes noriai žiūrim, tik duokit mums jį pamatyt!

Norisi pasakyti, kad tos dvi ir pusė dienos Veitės sodyboje buvo labai nuoširdžios, geranoriškai nuostabios! Viskas viskas, ko ir tikiesi iš festivalio. Ir už tatai siunčiu virtualius paglėbesčiavimus tai šauniai komandai, kurie patys statė "Manifestą" tiesiogine to žodžio prasme! Jūs puikūs!
Be jokios abejonės savo dalį glėbesčių gauna Indrė, Romas ir Emilis, kad tas dienas buvom fantastiškai juokinga ketveriukė su puse (nes visur periodiškai dalyvavo ir kamuolys). Man atrodo, į tokį pakeleivingą automobilį subalansuotą gėriu įsėdama tik kartą gyvenime. O jis būtinai veža į gėrio burbulą!:)))

Beje, dalis nuotraukų yra Gintarės Bogucevičiūtės, kitas radau pas "Manifestą", Romą ir Tomą Stonytę. Nepykit!:)

2011 m. birželio 24 d., penktadienis

Šventė

2011 m. birželio 17 d., penktadienis

Prabėgtukas

Šįvakar girdėjau Patį Didžiausią Komplimentą savo adresu.
Eina sau. Puikus jausmas. Įkvepia.



Nieko nėra geriau ir gražiau už įkvepiantį įvertinimą paprastuose dalykuose!

2011 m. birželio 14 d., antradienis

Apie birželio savaitgalį Varšuvoje

Sykį vėl aptikau gerą autobusų bilietų pasiūlymą. Kadangi jau aplankėme Rygą, Taliną, Ventspilį, Liepoją ir kitus puikius Baltijos šalių miestus, atėjo laikas Lenkijai. Iki šiol šios šalies vengiau, nes kankino prasti keleto sezonų atsiminimai apie lenkų turistų analfabetinius apsilankymus Lietuvoje. Bet kadangi jau visur buvome ir pritrūko aštrių pojūčių, nutarėme leistis į Varšuvą. Be jokios abejonės, kai įsigijome bilietus, sulaukėme daug skeptiškų vertinimų - antai gi į Krokuvą reikia važiuoti, šimtą kartų ten gražiau, puikiau ir kitaip geriau. Bet mes tvirtai laikėmės nuomonės, kad mums gerai ir Varšuva.

Truputį neramino mintis, jog iškeliavus naktiniu autobusu mus į Varšuvą atgabens apie 6 valandą ryte, o iki viešbučio nuo stoties bus apie 8 kilometrus. Bet tebūnie, pasirūpinau patogia avalyne:)
Išsyk nustebino Simple Express autobusų vairuotojų mandagumas ir tai, kad iš tiesų gavome visa, kas buvo žadėta: veikiantį tualetą, elektros lizdus, vandens buteliukus kiekvienam keleiviui. Autobusas buvo pakankamai patogus tokiam pusėtinam miegui (kiek jis įmanomas turint tokias ilgas kojas).
Varšuva paryčiais pasitiko atsukta valanda atgal ir gana griozdiškai remontuojama traukinių stotimi, prie kurios išlipome. Kadangi neturėjome jokio žemėlapio, tai nutarėme tokį gauti stotyje. Vaizdelis viduje tiesiog pribloškė: išvakarėse ryškiai vyko koks nors masinis metalo muzikos klausytojų festivalis, nes toje milžiniškoje gana grėsmingoje statybvietėje ant kiekvieno laisvesnio plotelio matėme išsimėčiusius pusgirčius metalistus. Manau, jų ten buvo keli šimtai. Paitaikius pirmai progai, stotį apleidome:))

Nutarėme iki viešbučio keliauti pėsčiomis, tokiu būdu apžiūrint kaip atrodo miestas. Laikas tam buvo labai palankus maždaug 6 ryto, kai daugelis dar miega, o dirbantys asmenys po truputėlį važiuoja į darbą. Pakeliui pastebėjome, kad Varšuvoje labai populiarus greitas maistas, ypatingai daug kebabinių ir visparinių alkoholio parduotuvėlių, tačiau pats miestas labai šviesus, puikiai sutvarkytas ir kelia malonų įspūdį.
Kelią įveikėme per dvi su puse valandos su pusryčių ant suolelio pertrauka. Mus pasitiko dvylikos aukštų viešbutis:

Luktelėjome valandėlę vestibiliulyje ir gavome kambarį:


Panorama!

Po ilgos kelionės numigę pasirūpinome žemėlapiu ir iškeliavome į centrą užkąsti ir pasidairyti. Centras pasitiko judriu eismu ir minia žmonių, ko nebuvo ankstų rytą. Centrinėje gatvėje supratome, kad šiandien vyksta šventė. Įvertinome maisto kainas ir nutarėme išmėginti taip lenkų mėgiamus kebabus. Už 10 zl įsigijome štai ką:


Pasistiprinus pamėginome įvertinti kur mes esame, bet tiesą sakant nesurpratome, nes centrinės gatvės buvo pažymėtos per smulkiai.

Pirmas žvilgsnis į senamiestį:

Balionų teta:

Koncertas:



Balionų dėdė:

Iš tiesų architektūra paliko labai gerą įspūdį - kiekvienas pastatas su savu siužetu, nuotaika, veikėjais. Labai jauku!



Draugiškas miestas:)


Kadangi aplink buvo tiesiog masė ledų pardavėjų ir jų valgytojų, susigundėme ir mes!:)
Ledai už 5zl buvo sunkiai įveikiami.

Netoliese už kampo aptikome filmavimo aikštelę, kurioje buvo filmuojama susišaudymo scena. Smagumėlis! Palūkuriavom, keletą dublių pažiūrėjom.


Barbakanas





Susitikimų vieta iš aukštai:

Ko gero, pats gražiausias namas:

Balionų vaikinas:

Šokantis fontanas! Man fontanai visada yra tokie miestų simboliai. Varšuvoje jų gana daug, visi puikiai sutvarkyti, gražūs. Ypatingai šis - puikiai sutvarkyta aplinka, patruliuojanti apsauga, pramogos šeimai, didžiulė poilsio erdvė, puiki susitikimų vieta. Greta pievutės, suoleliai.
Fontanas naktį šviečia.

Balionai!

Tiesiog negalėjau nenufotografuoti šio vaizdelio. Deja, susikuklinau išsitraukti fotoaparatą apačioje - ten moteriškė įsikūrusi kone namus ..tarp kabinų.


Dar vienas šokantis fontanas!



Visur aplink buvo daug gatvės menininkų ir muzikantų. Valandėlę praleidome prie breikerių. Smagu tai, kad jie piktybiškai nekaulija pinigų ir gali juos stebėti ir įvertinti. Sekmadienį jų buvo didesnė kariauna ir su galingesne aparatūra bei visa šou programa.

Vaikštinėjome, kabėjome, kad būtų visai faina į kokį koncertą nueiti ir taip bekalbant išgirdome grojant gitaras. Tiesiog viešai ir nemokamai išklausėme visai neblogos grupės koncertą:)


Klausytoja

Vėliau patraukėme vakarienės.


Panorama iš balkono naktį:

Rytui išaušus vėl į kelią.

Nutarėme surasti turizmo informaciją. Ji buvo tikrai labai užmaskuota. Belaukiant atsakymų į klausimus aptikome parodėlę. Čia eksponuojami vaikų dienos simbolinio 'mitingo' plakatai ir šaukiniai.


Turizmo informacijoje teiravomės kur galėtume išsinuomoti dviračius, nes čia yra pakankamai daug ką apžiūrėti, o vakar dieną pakankamai daug nuėjome savomis kojomis, o tai jas ir mus nuvargino. Deja, su nuoma mieste buvo sudėtinga, tad aplankėme šalia buvusį parką.
Prisėdome prie lietuvaičių paliktos žymės.

Čia taip pat buvo milžiniškas fontanas!:)


Visą savaitgalį aplink buvo labai daug skautų, ir netyčiomis aptikome jų susibūrimo vietą. Čia vyko tiesioginė transliacija ir manome, jog buvo fiksuojama gyvoji skulptūra.

O vėliau aptikome įėjimą į karališkuosius rūmus. Sekmadienį įėjimas į ekspoziciją buvo nemokamas! Fotografuoti taip pat buvo leidžiama.


Rūmai buvo iš tiesų įspūdingi. Aplankėme 17 menių, kurios įrengtos tikrai labai prabangiai. Muziejaus personalo buvo labai daug visur aplink ir šis dirbo labai drausmingai. Ši menė buvo apkalta auksu nuo pat grindų iki lubų.

Karaliaus miegamasis




Steponas Batoras. Šio pono dėka aš baigiau universitetą!

Karališkųjų rūmų požemiuose kaip tik prasidėjo nemokamas renesanso ir baroko muzikos koncertas su šokiais:)


Kadangi neįpirkome padoraus maisto (sostinė vis gi, centras), tai ieškojome pigesnių variantų. Šįkart KFC pasiūlė gerą dealą.

Po gero KFC pasiūlymo liko pinigų taurei vyno prieš naktinę kelionę. Čia praleidome valandėlę, likusią iki autobuso namo.

Grįžome apie pusę penkių iš ryto su mintimi, kad norisi ir vėl keliauti! Šįsyk piečiau:)

 
Blogger design by suckmylolly.com