2010 m. vasario 24 d., trečiadienis

Kaip tau sekasi, Dovile?

Šiuo metu mano gyvenime nestinga didesnių ar mažesnių katastrofėlių, turinčių padarinių mano nervinei sistemai. Dažnai pasvajoju apie penkias rankutes ar trejas smegenis: vienas namams, kitas mokslams, trečias nesibaigiantiems reikalams.

Kalbant apie po paslaptinguoju pavadinimu "reikalai" slypinčius dalykus, tai nuolat sėdžiu prie kompiuterio ir telefono ir ariu kaip didelė, nors iš tiesų neturiu jokio rimto darbo ir už viską gaunu tik moralinį pasitenkinimą, kad tenkinu viešąjį interesą ir papildau miesto kultūrinį gyvenimą. Visokie tokie darbiukai jei jau prasideda, tai supuola vienu metu ir reikalauja labai daug protinių jėgų ir bendravimo psichologijos meno. Šiuo metu aktyviai dirbu prie mūsų iniciatyvos "Animacijos fabriko", įvyksiančio kovo 19 dieną (kviečiu sekti naujienas internete), koordinuoju savanorių atranką bei mokymus šių metų "Atgajos" stovykloms, bei greta uoliai strateguoju ir pergyvenu dėl šių metų Gatvės Muzikos Dienos Kaune, kad ji įvyktų, o laiko iki tokio mąsto šventės tikrai nedaug, lyginant su dalykais, kurių reikia, jei norime kokybiškai startuoti. Taigi, dirbu net su trimis skirtingomis komandomis!

Naujas semestras nors egzistuoja tik tris dienas per savaitę, bet godžiai siurrrbia mano laiką su savo lankomumų žymėjimais kartais nevisai vertingų paskaitų metu ir dažnų visokio plauko komandinių užduočių, kurioms reikia kooperuotis, strateguotis ir ganėtinai nemažai dirbti. Kas keisčiausia, tai vėlgi daug laiko tenka praleisti prie kompiuterio. Ak tiesa, nepamirškim, kad reikia rašyti kursinį: ) jau pradėjau apie jį galvoti, o tai pirmoji stadija į realią darbo pradžią!

Laisvalaikiu buvau sugalvojusi, jog man reikia darbo, nes drabužiai jau plyšta nuo manęs, bet paskutiniuoju metu truputį apsigalvojau dėl aukštėliau aprašytų priežasčių. Bet štai vėl paradoksas - kai ėmiau taip galvoti, ėmė kviesti į antrus pokalbių turus ir siūlyti kažką, ką pavyktų visai įkoperuoti į mano dienas. Jei tai pasiteisins, šaltu protu mąstant, aš tikrai išprotėsiu, bet nesu tokia turtinga ir optimistiška savo ateities prasme, kad galėčiau sau leisti atsisakyti.

Taigi, iš šio įrašo akivaizdu, kad gali atsirasti papildomo streso susijusio su teisingu laiko planavimu. Neturiu strategijos, bet bandau priprasti prie darbo knygos. Tai, kad vos viską spėju dar nereiškia, kad dėl to pergyvenu, į viską žiūriu pozityviai, nes tiesiog neturiu kada mąstyti kitaip: ) juk viskas tik į gera. SKY IS THE LIMIT!

Tiek šiam kartui. Išsiliejau. Ačiū šitam nuostabiam blogui. Būkim optimistiški ir maksimalistai!

2 komentarai (-ų):

Nešališka stebėtoja rašė...

Žaviuosi tokiais aktyvistais žmogais. Lygiuojuosi į tokius aktyvistus žmogus tik labai labai gaila, kad ten, kur gyvena Nešališkoji, liūdesį varančiai mažą kur pasireikšt :(

Dovilė rašė...

Na, viskas priklauso nuo požiūrio: )
Aš mokykloje dėl nieko nejudinau nė piršto:>

 
Blogger design by suckmylolly.com