Šįryt eidama į stotelę susimąsčiau, kas geriau turint daug laiko užimančių darbų: ar per veiklas visai neturėti laiko ne tik imtis darbo, bet ir skųstis, kad nespėji, ar sąlyginai turėti po pusdienį (tarkime, po mokslų) kasdien, bet išdidžiai ištižusiai tingėti ir skųstis pasauliui, kad štai kaip dramatiška, kad negali prisiversti ir dėl nepaaiškinamų priežasčių negalėti iš tiesų (taip būna juk), nes kam daryti tuoj, jei gali daryti rytoj, o pirmas žingsnis "galvoti apie tai". Pamaniau, kad turbūt geriau neturėti laiko, nes tokiais atvejais tiesiog neturi kur dingti ir nėra kada atidėlioti - uždusęs, suplukęs sėdi ir darai. Tik ne taip maksimaliai kaip galėtum, nes negali skirti tiek energijos ir laiko kiek reikėtų. Bet abiem atvejais pats pasirenki, tad ir teisintis nereikia.Kita vertus, ir sunku abiem atvejais, tik skirtingai.
p.s. nežinau kodėl paskutiniu metu žmonės turi poreikį man nuolat skųstis savo ištižimu. Nuoširdžiai nežinau ką atsakyti, kai skundžiamasi turint viso pasaulio laiką ir galimybes visko imtis:)
et.
p.s. nežinau kodėl paskutiniu metu žmonės turi poreikį man nuolat skųstis savo ištižimu. Nuoširdžiai nežinau ką atsakyti, kai skundžiamasi turint viso pasaulio laiką ir galimybes visko imtis:)
et.
4 komentarai (-ų):
*dramatiškai eina į kadro*
tu skundies labai labai daug, bet tarp skundimųsi daug ir darai - išrišau
aš šiandien supratau ( aišku turbūt visiškai neteisingai), kad mano suvokimas, ką aš noriu padaryti bakalaure ROCKS ir aš jau esu nemenkai to padariusi, todėl oficialiai metu skundimąsi dėl jo! :}
Puiku!
Rašyti komentarą