Pas mane yra toks labai dinamiškas jaunatviško maksimalizmo varikliukas. Tai jis neveikia visai ir nežinau kaip pakurt, tai jis veikia taip, kad net liepsnomis padai spirga.
Jis visai neveikia maždaug žiemos vidury, visai neveikia, kai pati nesuprantu kodėl, ir tada, kai šiaip labai daug skaitau visokius gražius šarmingų žmonių tinklaraščius, kurie skatina galvoti, kiek visokių galimybių neišnaudoji, koks esi nuobodus su savo nuobodžiom knygom, viso pasaulio jau matytais filmais ir visiems jau žinoma muzika, kaip tu dar turi kur pasistengti savo kasdienės tik tau įdomios fotografijos įgūdžiuose ir kaip tu šiuo metu nieko beviltiškai neveiki, nors visi aplink tokie veiklūs ir judrūs.
Būna dienų, kai jau antrą mėnesį tas varikliukas visiškai nedirba, ir tu nuobodžiai brendi per vandeniu virtusį sniegą su mėlynu darbiniu segtuvu. Kol ieškai, kur sausiau padėti koją, tiesiog trenkia į galvą kokia nors saldžiai rizikinga mintis. O tada niekas manęs nesustabdys nuo jos įgyvendinimo! Kai jau nusiteiki papokštauti, ir nuveikti ir sau, ir kitiems ką nors smagaus, netikėtai aišku įvyksta telepatinė grandininė reakcija - kas nors irgi nusiteikia, tau ką nors panašaus saldžiai rizikingo, bet smagaus pasiūlyti (tai man eilinį kartą dvelkia kiaulystės dėsniu). Ir taip susikuri sau brisdama šlapiais batais netyčia spirgančią ir iššūkingą kasdieną.
Dovilė yra išties dinamiška dama.
1 komentarai (-ų):
Nieko, tuoj ateis pavasaris, pažadins visus. Atsigausim. ;)
Rašyti komentarą