2012 m. rugsėjo 10 d., pirmadienis

Apie bacilas ir daktarytes

Visiems pasitaiko sloguotų dienų. Pasinaudodama tinklaraščio nuosavybės teise pasiguosiu, kad manosios tęsiasi jau daugiau nei savaitę ir sparčiai evoliucionuoja į kažką siaubingo. Šiaip jau esu pakanti visoms organizmo kartais krečiamoms išdaigoms, nes man, kaip žinia, su galva negerai (- migrena aut. past.), tai išmokau  klasiškai apsimesti, kad tie palyginti smulkūs peršalimų simptomai neegzistuoja, ypač kai gyvenu rėžimu 'dienos darbai niekada nesibaigia'. Bet šiuo metu per kosulį nebegaliu palaikyti su žmonėmis pokalbio, taigi, tai ženklas, kad to jau  per daug.
Kaip ir bibliotekos man iš tolo klykia, kad laukia virtinė nesusipratimų, taip ir su gydymo įstaigomis - tais retais kartais, kai rengiuosi ten eiti, vis apima smagi nuojauta, jog mane tuoj tuoj kas nors aprėks. Blizginu šypseną ir treniruojuosi kaltai nunarinti galvą. Tik štai ką tik suvokiau, kad ne tik nežinau, kas yra mano gydytoja, bet ir nepamenu kaip ji atrodo. Atsimenu, kad buvo maloni ir be daktarėms būdingo asociatyvaus chalato. Vėliau beieškodama kur atiduoti savo kraujo mėginį pasiklydau keistuose keistos poliklinikos koridoriuose. Buvau išgelbėta nuobodžiaujančios valytojos. Po kelių dienų tik paskambinau išgirsti, kad gyvensiu dar ilgai ir daugiau nebesimatėme. Lapelį su telefonu, aišku, pamečiau, taigi, panašu, kad norint vėl patekti pas sveikatos damą, reikės žaisti Džesiką Flečer su registratūros fėjomis.

Nežinau ar tik man taip, bet po to, kai baigėsi visi tie gražūs kraujo iš pirštuko ėmimo metai ir patekau į suaugusiųjų pasaulį, gydytojai kažkokie dideli burtininkai pasidarė. Pirmoji suaugusiųjų daktarė diagnozuodavo ligas nė nepažvelgusi į skaudamą vietą, tad sveikdavau nuo šventosios dvasios. Nejaučiu liūdesio, kad daugiau pas ją nesilankau. Kita teta, pas kurią tėtės paliepta nuėjau, tiesiog buvo puiki psichologė ir eidama per mano gyvybinius taškus aiškino, kad esu ligota kaip kaimo diedas ir turėčiau nustot parintis. Už konsultaciją paėmė 200 Lt. Nutariau, kad man ten konsultuotis per brangu, tai kai kosčiu geriu čiobrelių skonio pertusiną ir nesiparinu
Bet po to susirgus ir panorus išlaisvinančio biuletenio, teko leistis į lojalaus sveikatos guru paieškas bei atversti naują ligos istorijos kortelę. Senoji dramatiškai pasimetė, tai esu šviežias, jaunas ir neištirtas ligotas žmogus (daktarai, beje, nudžiunga, kad pacientas jaunas). Taip ir atsidūriau vėl pas pirmą pasitaikiusią laisvą, bet, kiek pamenu, gana linksmą tetą be chalato, kurios veido nepamenu. Išklausė -> vaistų skyrė -> ištyrė bent kraują -> viskas padėjo - reiškia okei. Tokio rūpesčio jau senokai nepamenu.
Regis, manęs laukia daug nuotykių. Procesas, matyt, bus juokingas, o pabaiga laiminga. Tik jūs laikykitės, nesirkit. Aš čiur pakosėsiu už jus visus.

3 komentarai (-ų):

Ieva__________________________________________ rašė...

EI, Dovile nepasiduok bacilom, kaip ir aš, pasiremontuojam ir toliau važiuojam :D

Dovilė rašė...

Baisiausia yra tai, kad aš jau pasidaviau silpnumo akimirką ir jau žiūriu į telefoną ir repetuoju kaltą toną.

Sandra rašė...

Laikykis :)) Man taip patinka skaityti tavo irasus, jie visad tokie nuosirdus ir zavingi :)

 
Blogger design by suckmylolly.com