Šią
savaitę be dviejų darbų, gyvenimo pernešimų į naują vietą, knygų
skaitymo laukiant poliklinikose ir kitų užsiėmimų, atsižvelgusi į tuntą
linkėjimų išsimiegoti ir įsiklausiusi į kol kas dar sveiką protą,
ėmiausi papildomo darbo-projekto pavadinimu "kitą savaitę išeinu
atostogų". Aha, čia tikrai ištisas darbas, dar dabar pamenu, kaip
anąsyk, kai ramiame vidurvasaryje ketinau pailsėti, ir visą mėnesį
visiems priminiau, kad štai trumpai nesimatysime, nudirbkime iš anksto
ką galime, telikus trims valandoms iki skrydžio sėdėjau su pižama
apsikabinusi kompiuterį, nes vis dar gaudavau laiškus su
smulkmeniškiausiais, nors net nelabai svarbiais klausimais, nes visus
paskutinį vakarą apėmė baimė, kad kažkas liks nekontroliuojamas,
sugrius, ištirps kaip mano miegui skirtos valandos.
Bet čia nieko
tokio, labiau man neramu dėl antrosios projekto dalies "Grįžau", kurią
visuomet tenka išgyventi, nes kaskart pirmą rytą nubudus jau savoje
lovoje atrodo, kad ant pečių staiga visu savo svoriu užkrito dangus,
elektroninė dėžutė išprotėjo, o žmonės vietoj pasisveikinimo klausia,
kaip tu galėjai sau leisti išvykti įvykių sūkury? Nepaisant to, kad šis
sūkurys sukasi visus metus be sustojimo ir aš neturiu gero laiko
ilsėtis.
Tad šiomis eilutėmis siunčiu linkėjimus visiems apie
atostogas svajojantiems ir drąsiai jų išeinantiems multitaskeriams, o
tų, kurie su mumis dirba, prašau trupučio supratimo ir kantrybės. Iki
išvykimo liko 3 dienos. Tikiuosi, kad į lagaminą įsidėti kompiuterio
neprireiks.
G R U Z I J A, aš jau tuoj pas tave.