2009 m. spalio 15 d., ketvirtadienis

Migrenos džiaugsmai

Visada džiaugiuosi, kad ji užpuola retai. Kai patiriu stiprų stresą, spaudimas pakyla iki nenusakomo lygmens (pergeriu kavos + susinervinu) arba tiesiog šiaip dėl man nežinomų priežasčių. Tada Dovilė eina pagulėti, pamiegoti arba prigeria vaistų ir tiesiog viskas praeina. Nieko ypatingo, jei tik laiku jų išgeri, kol dar nepriėjai prie jausmo, kai regis, kad va dabar tai jau tikrai išprotėjau. Šį kartą tai jau tikrai. Baisu būna taip galvoti, bet apie nieką kitą negali.
Bet paskutiniu metu sunerimau: būdavo, kad pamiegu ir praeina. O dabar būna, kad atsibundu ir arba košmaras silpnai, bet tęsiasi, arba skausmas tik stipresnis nei buvo prieš užmiegant. Patikėkit, nėra ko pavydėti, nes antruoju atveju mane apima nerealus siaubas, kad tai niekada niekada nesibaigs. Net rankos nekyla parašyt ką nors ironiško.

3 komentarai (-ų):

Ieva__________________________________________ rašė...

Oooo... uzjauciu... migrena? :(

Ieva__________________________________________ rašė...

Aaa taip, pavadinimo buvau neperskaicius :). Man migrena labai paslaptinga liga atrodo - nei nuo ko prasideda, nei nuo ko baigiasi...:/

Dovilė rašė...

Man irgi ji atrodo paslaptinga. Visdar nesibaigė. Vūhūūū:}

 
Blogger design by suckmylolly.com