2010 m. birželio 14 d., pirmadienis

Apie deramą elgesį ir vertybes


Vis dažniau pastebiu, kad gyvenime elgiuosi pastebimai kitaip, jei sekant fragmentiškai, tarsi iš amerikietiško paveikslėlio, kuriame normalu nuoširdžiai šypsotis, sveikintis, dėkoti, padėti kitam ir atlikti papildomus (ne)reikalingus formalumėlius. Visai nesvarbu, kad tai tik "Maximos" pardavėja mano vakarinio apsipirkimo metu, kurios aš nepažįstu ir kuri to paties nedaro man. Nors turėtų.

Vakar sėdėdama "Yes I Can!" traininge tą pagaliau sau pripažinau ir šiek tiek sutrikau. Jei atvirai tai yra apgailėtinoka klausytis, kai tau dėsto jog likus keturiems metrams tu turi visaip linksėti artėjančiam žmogui, o likus dviems - mirtinai sveikintis ir atlikti kitus must do dalykus prie kurių šiaip lietuviui reikia taikytis, nes iš prigimties tai daryti sunku. Pavyzdžiui, gal dešimt minučių visas kokektyvas turėjo primygtinai apgailestauti nurodytoje nepatogioje situacijoje. Vieni raukėsi ir klausė "kodėl turiu va imt taip ir elgtis dabar dirbtinai", o aš mąsčiau ar būtina tai mums pasakoti, kai tai yra natūralu ir žmogiška? Ir buvo tikrai baisoka suvokti, kad savaime iš prigimties be jokių moralų elgiesi kaip iš banaliai parašytų tobulo elgesio "vataipvaturėtųbūti' knygų, kurių aplinkiniai nekenčia, nes tai netikra(?). Pirmą kartą taip pagalvojau kai skaičiau per daugelį metų sudėliotus naudingos elgsenos dėsningumus, katrie visumoje atrodė kaip knyga visiškiems idiotams, o aš tada sėdėjau ir galvojau, kodėl autorius turi tiek argumentuoti tai, ką aš kažkaip sugebėjau susiprast savo gyvenime, kad kažkas kala mintinai šiuos dalykus, kartojasi prieš eidami miegoti, idant pakiltų karjeros laiptais ar taptų geresniais žmonėmis:) Aš iki dabar nevisai suprantu kokiu būdu susikūriau 'Deramo Elgesio Formulę'? Tačiau pastebėjusi reakcijas, kai ji įvardijama žodžiais (na tai tikrai juokingai skamba), nuoširdžiai nesuprantu ar pridera taip elgtis mūsų visuomenėje ir kaip aš atrodau būdama natūraliai mandagi.
..o kur dar tie keisti ginčai su T. apie geros dienos linkėjimus, kada pasijaučiu kaip netikra asmenybė, nes rodau nuoširdų dėmesį ir padėką už suteiktą paslaugą toje pačioje "Maximoje". Man tai atrodo normalu, o anot jo, žmonėms to visai nereikia ir aš turėčiau nustoti:))

Iš tiesų ne per daug pati suprantu, ką šiuo įrašu norėjau pasakyti. Tiesiog net nežinau kaip ir vertinti šiuos atradimus. Ar turite minčių?

2 komentarai (-ų):

viku rašė...

Bet tai juk taip nuostabu yra išgirsti iš nepažįstamo žmogaus elementarų laba diena ar geros dienos. Aš maximoj einu visada pas tą pačią pardavėja, kuri šypsos, sveikinas ir padėkoja. Taip žyyyymiai maloniau:} ir bent minutę diena geresnė pasidaro:)

JanuskieZ rašė...

Hi... Looking ways to market your blog? try this: http://bit.ly/instantvisitors

 
Blogger design by suckmylolly.com