2011 m. vasario 15 d., antradienis

Išties ilga fotoistorija apie ir varge ir džiaugsme kelionę į Taliną

Apie idėją

Į ir džiaugsme ir varge kelionę į Taliną nusprendėme leistis visai atsitiktinai pamatę beprotiškai viliojantį tik vieną dieną galiojusį pasiūlymą, katram lygių nemačiau iki šiol. Taigi, mes tuo viliojančiu pasiūlymu daug negalvoję ir pasinaudojom, nors buvome nutarę niekur žiemą nevažiuoti, nes šalta ir apskritai jokių autobusų, nė kalbos negali būti apie keliavimą šiuo būdu! Bet išėjo kitaip - tiesiog neatsispyrėm 9 valandėlių pasikratymui, nes sąlygos atrodė taip, todėl kartais vis nerimavau, kad kur nors vis tiek gausim sąskaitą *juokiasi*

Apie ir džiaugsme ir varge kelionės pradžią

Kadangi išvykimo laikas buvo gana vėlyvas (2:00), o paskutinis traukinys iš Kauno į Vilnių išvyksta 21 val., ieškojome kam čia sugadinus penktadienio vakarą ir užsukus į svečius su apelsinų maišeliu. Mano mielas žirniukas Donata mus mielai sutiko priimti į savo naują gyvenamą pilį (taip taip, tas butas tikra pilis!) ir dar pavežėti į išvykimo vietą! Traukinyje kažkaip sugebėjome susirasti naują bičiulį, kuris per visą vagoną linkėjo mums į sveikatą, bei vėliau norėjo bendrauti su mumis troleibuse nes atrodėm šaunūs. Be to, troleibuso vairuotojas atrodė truputį penktadieniškai įlenkęs ir smagiai signalizavo kiekvienoje sankryžoje. Taip keliaudami ratais kvadratais į vietą šiaip taip atvykome, įteikėme apelsinus Donatai, bei lietuviškiems apelsinams veikiausiai alergiškai ispanei, išdidžiai apžiūrėjome naują tvirtovę. Jos lubos buvo 4m. aukščio, turėjo 4 kambarius, paslaptingas tarnų dureles ir milžinišką spintą, kur tilptų kokie 25 kiniečiai arba visa čigonų giminė - žodžiu, įspūdinga vieta gyventi! Susipažinome ir su užklydusiais puikiai nusiteikusiais ispaniškai prancūziškais merginų svečiais, ir taip ekspromtu iš tiesų šauniai pradėjome savo kelionę.

Nuotraukose tik svetainė (sakau, trūksta tik krepšinio lentos)

Apie kelionę iki Talino
Dar niekada nekeliavau į kelionę su grupe, bet nujaučiau, kad kova dėl vietų bus atkakli lyg dėl milijono. Ir o taip! Iš pradžių atrodė, kad dar nesusirinkom, bet vos tik atvažiavo autobusas, visi išlindo iš visų kampų ir kampelių ir būdami jauni ir tikrai vikrūs puolė vidun kovoti dėl padoriausių vietų savo ilgoms kojytėms ištiesti. Vis dėlto neskubėdami įsitaisėme į likusias neblogas vieteles bei iškart susipažinome su faktu, kad autobusas ne pats patogiausias kokiu teko važiuoti - dėl vietų trūkumo atsilenkti sėdynių beveik neįmanoma. Neilgai trukus susipažinome ir su gide Marija, kuri išsyk pristatė save kaip 11 sūnų mamą, kuri dėl šios priežasties ir mus visus labai myli! Pasijutę pačiose geriausiose rankose, patraukėme link Panevėžio su išties prastu filmu rusų kalba fone, kuris neleido miegoti:) Tiesa, to filmo metu pramiegojau pačią skaniausią valandą per visą naktį. Tikrasis miego laikas prasidėjo nuo 4 valandos paryčiais, kai susirinkome visus išsibarsčiusius keleivius ir pagaliau baigėsi rusiškas filmas.

Staigmena! 07:53 visi mitriai budinosi ir švytėjo, nes mikrofonas labai garsiai pranešė, kad štai dabar yra Didysis Sustojimas Į Tualetą ir daugiau iki pat Talino tokių nebus! Taigi, visi judindami savo kenčiančius sąnarius stojo į gražias eilutes prie kavos ir higienos taškų. Ir tikrai daugiau sustojimų iki Talino nebuvo, bet buvo daug įprastai ne autobusams skirtų žaidimų autobuso viduje *juokiasi* rezultate daug prisijuokėme, kai kas laimėjo dovanų ir visas autobusas buvo pilnas balionėlių palubėje. Ir kadangi jau buvo šviesu, supratome, kad šis ekipažas pilnas puikiai nusiteikusių į avantiūras linkusių porelių.

Akimirkos iš žaidimų:




Ir džiaugsme dalis apie Taliną
Estija mus pasitiko su kalnaaaaaais sniego ir saule tarp debesų, todėl buvo visai gražių vaizdelių pro langą. Važiuodami žiūrėjome neblogą filmą apie Taliną, kad galėtume atpažinti objektus.
Talinas pasitiko gana tuščiomis gatvėmis, bet vėliau supratome, kad taip tiesiog yra keliaudami miestu vėliau. Estijos sostinė - tikrai didingas miestas su įvairiaspalve istorija bei puikiai išlaikyta viduramžių dvasia. Senamiestis, kuriame gyvenome ir praleidome daugiausiai laiko tikrai puiki vieta pasivaikščioti, aplankyti iš tiesų yra ką ne tik viduje, bet ir lauke. Žmonės iš tiesų paslaugūs ir malonūs, bei puikiai kalba anglų kalba. Bet apie viską iš pradžių:
Gidės dėka, išsyk keliavome aplankyti porą objektų, kurie nebuvo įtraukti į mūsų programą ir pirmiausia aplankėme tikrai didingai atrodžiusio šv. Katerinos vienuolyno griuvėsius.




Estai čia rengia koncertus:
http://www.youtube.com/watch?v=wQA7Po_yc8k
Tada sustojome prie "Undinėlės", mojančios į jūrą. Undinėlė (be uodegos!) pastatyta nuskendusio laivo aukoms atminti, bet kažkodėl labai lankoma porelių (man tai pasirodė keistas neatitikimas) ir gidė penkis kartus pasakojo, kad ten kabinama daug vestuvinių spynų. Įdomu tai, kad spynų ten beveik nebuvo, bet mes prikabinome balionėlį, kad neatrodytų taip vieniša. Deja, aną nupūtė vėjas, matyt, nes nesusituokę mes.
Undinėlė:
Balionėlis nelaimėlis ir jūūūūra!Puiku tai, kad po tokios nepatogios nakties išsyk keliavome įsikurti ir dvi valandėles pailsėti iki kelionės po senamiestį pradžios. Viešbučio kambarys buvo toks pats kaip ir matėme nuotraukose, be to, taip pat arti gražiausių miesto vietų kaip ir buvo aprašyta! Jėj! Senamiesčio bokštai mums matėsi pro kambario langą:

Gidė Marija skuodžia pirma


Ir varge intarpas
Taline labai šalta. Na taip tikrai šalta, todėl buvau labai Laiminga, kad įsidėjau kepurę! Mums minėjo, kad ekskursija truks kelias valandas, todėl nuo pirmųjų minučių lauke sunerimau, kad to gal ir neišgyvensime.

Apie gidę ir pažintą senamiestį
Nors gidė ir daug ką kartojo po kelis kartus, bet jos programa buvo tikrai puiki! Vos spėjau viską savo drebančiomis rankomis ir senoliu aparatu viską fotografuoti! Gidė buvo įspūdinga moteris: lakstė pusiau prasisegus, be šaliko, be kepurės, tarpais tikrai atrodė kaip moteris meška, kuri nejaučia šalčio, neužkimsta ir nepavargsta, kol mes visi kaip inkščiantys žąsiukai po du po du po du visur savo ledinėm kojytėm. Įdomu ir tai, kad nors ji buvo vyresnio amžiaus, bet lakstė ir mus muštravo kaip penkiolikmetė! "Jums iš akių matau šalta".. "ahą, nešilta", (kalena dantimis ekskursantai) "na tai tada, matyt, metas palakstyt" ...ir pabėga nuo mūsų! Tokiais visokiais būdais pamatėme praktiškai visą senamiestį, nes maršrutas kirto jį praktiškai visą, nors ir dėl šalčio buvo kiek sutrumpinta programėlė Ji buvo rūpestinga kiek įmanoma rūpintis dideliais suaugusiais vaikais. Štai ir mano nevykusios nuotraukos iš ekskursijos:
Pirmieji žingsniai:
pamėlus Dovilė

Estai turi puikų sinonimą negrui arba juodaodžiui "juodagalvis", katras kilęs pagal gildiją, va virš durų palikuonis:

Į kolekciją:)



Džiaugiasi štai jie savo ledo šalimi:








Vėliau turėjome ~5 valandas laisvo laiko iki vakarienės, kurį galėjome praleisti ir viešbučio pirtyse. Šiuo malonumu mes nesinaudojome, nes pas estus moterys ir vyrai kartu negali pirtintis, o kadangi porom visi atvažiavom, tai kažkaip nesusiviliojom idėja maudytis be kompanijos:) Užtai būdami gausiai išalkę ieškojome vieno iš numatytų taškų "Potato planet", katrą radome.. bet išsikėlusį. Kitų dviejų bulvienojų taškų nebuvome pasižymėję savo kišeniniuose žemėlapiuose. Tai reiškė, kad mūsų suragėjusios kojytės ir rankytės dar turės gerokai pakentėti kol galės atitirpti!

Apie kainas
Taline tikrai labai brangu! Todėl bulvienojų (išties pigi ir smagi užkandinė) netektis sukėlė rūpesčių. Pietūs Estijos sostinės širdyje vidutiniškai svyruoja ~12-18 eurų, palyginimui kava bandelinėse ~1,80, kavinėse 2-3 eurai, alaus bokalas 4 ir daug daugiau eu, pigesnėse vietose 3,52 eu.

Ir džiaugsme dalis: Pietūs

Ieškojome kur užkąsti ir atsižvelgę į vaikiško meniu vaikiškas kainas užšokome į atsitiktinį barą, kurio net pavadinimo nežinome. Kuklus, mažas namelis, kuriame skamba viduramžiško kičo melodijos, bet padavėjas buvo tikrai paslaugus ir malonus vyrukas, o mes vieninteliai klientai! Taigi, nusišypsojau ir kukliai pasakiau, kad mes pabūsim maži ir užsisakėme vaikšiko meniu vaikiškų kainų vištieną + keptos estiškos duonos + kavos. Paslaugusis padavėjas irgi nusišypsojo ir irgi kukliai atsakė, kad neseniai buvo dešimt tokių mažų vaikų ir suvalgė visą vištieną ir mums liko tik keptos dešrelės. Jas ir pasirinkome:)) Kepta estiška duona buvo gana puiki, kava ne tokia karšta kokios mūsų rankutės norėjo, o dešrelių porcija padoresnė nei manėme!
Puikiai pasistiprinę dar truputį pajuokavome su padavėju, gavome dovanų žemėlapį ir instrukcijų kur mums nusipirkti vietinio alaus.

Taip norėjau valgyt, kad pamiršau nufotografuot ką valgėm;))

Ir varge dalis: popiečio miegelis
Apsipirkę visai greta viešbučio esančiame prekybos centre, parsliūkinome į kambarį sgalutinai suvirškinti maistą, sušilti, nusnūsti. Staigmena! Kambaryje vis dar šalta (įsikėlę įjungėme radiatorių), o šilčiausia vieta - vonia, nes ten šildomos grindys! Bet smagiausia, kad šalta ne šiaip, o iš kažkur pučia lengvas šiaurės vėjelis, tad ėmėme įtarinėti visus tarpelius sienose iš eilės. Taigi kambaryje atsirado keletas instaliacijų, o šildytis ėmėme alumi.

Kartais net ir jį gerti buvo per šalta, nes nušaldavo ranka:)) Bet žiūrėdami estų tv3, kur rodė viską su anglų subtitrais numigome vis tiek. Vėliau gavome šildytuvą, kuris oro sąlygas pas mus pataisė į gerąją pusę. Pabudome kaip tik laiku prieš vakarienę, iki kurios reikėjo eiti geroką galelį:)

Ir džiaugsme: Vakarienė
Kadangi buvome susiplanavę alaus maršrutėlį po pasirinktus barus, kažkaip tikėjomės kukliai, greitai pavalgyti kaip būna gana įprasta grupinėse vakarienėse, bet čia ir vėl buvo Staigmena! Mus pasitiko labai jauki vieta, su pilnu stalo serviravimu, nuoširdžiu ir labai tvarkingu aptarnavimu, žvakėmis, vynu, trimis elegantiškais patiekalais, malonia stalelio kompanija bei kava. Mes vienareikšmiškai sutikome, jog tai buvo vienas romantiškiausių mums nutikusių dalykų:) Vakarienė truko dvi labai malonias valandas ir po visko nebelabai ko ir besinorėjo, bet vis tiek nutarėme dar pavaikštinėti ir kur nors užeiti - juk Taline tik vieną vakarą.

Nuklydimai, kol laukiame visų kelionės varliukų:



Labai norėjau visa kita dorot, tai pamiršau nufotografuot:))

Ir varge: naktinis pasivaikščiojimas
Nusimatėme tris barus aplankyti, bet po vakarienės nutarėme užsukti tik į vieną. Be to, šaltis niekur nedingo, tad vaikštinėti nors ir labai gražu, bet norisi skubiau. Keliaudami radome vieną iš barų kandidatų, bet ten pasirodė per ramu pabaigti mūsų vakarą, tad slinkome link simpatijas užkariavusio Depeche mode fanų kampo. ir jo neradome! Niekur niekur niekur.. Velniai žino, gal užsidarė, nes na tiesiog prasmego žemę skradžiai:) Tad keliavome į "Hell Hunt" - pasiutusį vilką. Kalbėjome, jog pas mus šūstri barai būtinai turi vadintis angliškai, nes lietuviškai čia neskamba kažkodėl.. o štai čia tai tikrai geras pavadinimas! Beje, Talino senamiesčio gatvės buvo praktiškai tuščios, barai tai tušti tai sausakimši, viduriuko nėra.. Patys estai laksto be šalikų, prasisegę striukes ir taip baugino mus sužvarbusius. "Hell Hunt" mus pasitiko tarptautine publika, gera muzika ir aktyviu judėjimu, teko palaukti kol gavome padoresnį stalelį. Išlenkėme po porą bokalų, pasižvalgėme į žmones ir likome patenkinti pasirinkimu, puikus baras, kainos gana padorios - alaus rūšių gal dvidešimt, smagus kolektyvas o ir žmonės labai atsipalaidavę:)



Tradiciškai apie alų:
Kalbant apie vietinę gamybą, nelabai buvo iš ko rinktis - bet importinio alaus pasirinkimai tikrai įspūdingi! Kaip ir jo kainos, dažniausiai. Tiesa, estiškas alus daug kur mažomis skradinėmis labai stiprus - po 7 laipsnius ir daugiau, tad nesirinkome stipriojo, gal kitąsyk. Na, bet vis tiek, atvykome į Estiją, tai ragaujame estiškus produktus:
"Puls" šviesusis ir vyšninis. Kainavo maždaug po ~2,80 Lt prekybos centre. Kadangi nesupratome kalbos, o lager dažniausiai būna tiesiog šviesus alus, tai nežinojome, jog tai kvietinis alus. Originalus buvo švelnaus skonio, o vyšninis tai toks neįprastas, nes kvietinis paprastai pas mus būna nemaišytas. Pasirinkimu nenusivylėme.
"Saku" - kaip supratome, tai šis kaip koks Utenos būtų pas mus. Švyturį turėtų atstoti "a le coq", kurio man buvo parvežusi sesė, tad nepirkome. Na, įprasto skonio niekuo neįpatingas lageris. Irgi nebrangus, kaina panaši į "Puls".
"Rock" alus. O taip, jie turi roko alaus! Ir jo pilna visur įvairiomis litruotėmis! Tiesa, nusipirkt nusipirkome, bet nebeišgėrėme, teko padovanoti kaikam Lietuvoje. Tad būtinai kitąsyk!
"Hell Hunt" šviesus ir tamsus. Ragavome vietinio baro alų, nes jis buvo pigesnis ir vienintelis pilstomas estiškas alus. Paprasti, nei geri nei blogi alūs kainavo mums po 2,90 euro.
"Guiness" pilstomas! Pagaliau išpildžiau savo seną norą paragauti gineso iš statinaitės ir aplankytame bare jo gavome! Kaip ir sakoma, jog šis skanėja geriant, taip ir buvo:) už 0,33 irgi 2,90 eu. Svajonės turi pildytis!



Įdomu tai, kad mes gyvenome tikrai geroje senamiesčio vietoje ir parėjome namo vos per kelias minutes!

Apie ir varge ir džiaugsme rytą, bei kelionę namo
Pusryčiai buvo kažkur viešbutyje. Ėjome paskui rodykles, kurios atrodė, jog nesibaigs:

Viskas prasidėjo nekaltai:


Mes jau kažkokiam rūsy:))


Pusryčiai buvo kukloki. Bet veikiausiai todėl, kad prieš mus visi viską suvalgė:D

Aš dar norėjau pasivaikščiot truputį po miestą, nes buvo giedra giedra, bet kadangi vėlai atsikėlėme, tik papusryčiavome ir išsikraustėme. Visi džiaugsmingai pasisveikinę, pasidaliję įspūdžiais draugiškai sulipome į autobusą ir pajudėjome.. ~150 metrų. Po to pavažiavome dar daugiausiai vieną kilometrą.. ir užgesome. Po ilgų bandymų atgaivinti užšalusią autobuso dalį išgirdome dvi žinias: gerą ir blogą. Bloga ta, kad sugedome, gera - kad galėsime valandėlę pavaikštinėti po miestą. Taigi, žinią priėmiau gan džiugiai ir dar truputį pablūdinėjome po šaltį.
Deja, autobusas taip ir neužsikūrė ir laukėme estiško autobuso, kuris mus parveš. Žinant, estų būdą, jų "valanda" truko dvi, bet galiausiai atvažiavo visai naujas ir puikus autobusas! Taigi, vėluodami maždaug tris valandas, patraukėme link Lietuvos, o pakeliui dar turėjome užsukti į Miunhauzeno muziejų Latvijoje, kuris mūsų laukė net po darbo valandų. Pakeliui mums daug papasakojo apie Latviją ir Estiją, bei pažiūrėjome dramą apie sniego laviną. Visai nieko filmas, beje.
Toliau viską iliustruosiu nuotraukomis, nes jau pavargau rašyt ir nedaug yra ką bepasakoti!:)

Gidė laksto su arbatinuku, kurį sugebėjo ištraukti iš po žemių:)
Į šuoliukų kolekciją:
Tušti bulvienojai:(
Čia pamatėme daug žmonių vienoje vietoje:)
Kelionės džiaugsmai: Kelionės vakarienė:

Miunhauzeno muziejus su labai energinga gide ir smagiais persirenginėjimais į personažus:








Dar čia aptikome vašikinių figūrų kolekciją. Visi latviai, nieko nepažįstu, bet vistiek smagu:))

Akimirka, kai jaučiausi šauniai mažutėlė šalia legendinės moters gigantės Uljanovos:)



Galiausiai vėl sustojome Panevėžyje, kur išleidome dalį keleivių ir.. degalinėje kažkas išmušė langą vairuotojui iš kairės. Valio! Estų vairuotojams sugedo nuotaika, lauke minus dvidešimt, važiuojame į Vilnių:) Įdomiausia tai, jog nors ir pūtė mirtinas skersvėjis, bet vairuotojas vairavo be striukės! Keisti tie šiauriečiai:) Na, o mūsų kolektyvas pakeliui suorganizavo visokių priemonių skylei užtaisyti ir pagelbėjo vairuotojams užlopyti:)
Kadangi spaudėme kaip reikiant, tai vėlavome tik valandą nuo numatyto grafiko:)

Aš išskubėjau į kelių valandų nakvynę pas Justę, kuri mane labai maloniai apnakvydino, o paryčiais tyliai išsliūkinau į traukinį, kuris mane vežė tiesiai į darbą: )


Reziumuojant - per dvi paras išgyvenom labai daug smagių nuotykių, gavome daugiau nei mums siūlė organizatoriai ir nors ir išlaidavome dėka superinio kelionės pasiūlymo mes vis tiek sutaupėme nemažai pinigų ir apsilankėme dar viename mieste į kurį visada norėjome nukeliauti! Rekomenduoju!

3 komentarai (-ų):

Judita S. rašė...

Mjo, kodėl nuolat Panevėžį visokios nesamonės, gyvenau ten šitiek metų ir tokių bajerių nebuvo, bet kas tik atvažiuoja - tas nukenčia...

Bet kokiu atveju, džiaugiuos dėl Jūsų - kelionės yra gėris :)
Linkiu nukakti kur nors toliau :)

Mėnulių alėja rašė...

Wohoo. Smagi kelionė, o kad dar ir fotografijom iliustruota - super. :) O kas dėl alaus, tai "Rock" teko pačiai gauti lauktuvių. Labiausiai tai dėl pavadinimo... :D

Dovilė rašė...

Ačiū, Judita,
Ai, neiu daug galvon, šiaip truputį nesmagu dėl vairuotojų gero noro mus namo parvežt:}
Bus ir toliau ateity:}

Sveika, Mėnulių alėja,
Ahą, jei būčiau neįliustravus, tai niekas nė nebūtų domėjęsis *juokiasi*. Mes irgi dėl pavadinimo pirkom, nu gi originalus, nesakyk:D šiaip to jo visokių litruočių buvo, populiarus gyvatė turbūt:)

 
Blogger design by suckmylolly.com