2012 m. liepos 25 d., trečiadienis

Trys dienos Paryžiuje

 Iš tiesų nelabai nežinau nuo ko šį pasakojimą pradėti. Kadaise man jau yra tekę lankytis Paryžiuje. Tik tąkart mes tik nedrąsiai susipažinom. Laiko buvo mažai - kišenėje vos keliolika labai taupytų eurų ir mažutėlis savadarbis žemėlapis. Visur skubėjom, stebėjomės ir tikėjomės, kad kada nors sugrįšim į visas tas vietas bent ilgėliau apsidairyti. Ko nepamatėm tądien Paryžiuje, tebūnie - bet kišenėje likusios bilieto dalelės pakilimui į Eifelio viršų pamiršti negalėjau.  

Štai todėl vieną gegužės dieną pro akis neprasprūdo įkyriai geras aviabilietų pasiūlymas į Paryžių. Ilgai negalvojus pasitelkiau Dovilišką žavesį ir pasiūliau idėją nenuilstamam kelionių partneriui, kuris, mano džiaugsmui, sutiko. Taip mintyse ir apsigyveno gerų dviejų mėnesių laukimas trijų dienų, per kurias bus galima pabaigti reikalus su Eifeliu ir susigaudyti ar atmintyje likusi diena tokia graži buvo dėl didžiulio kelionių troškulio, ar šitas miestas tikrai to vertas.
 Sunku pasakyti, kiek laiko Paryžiui yra pakankamai, bet šiais dinamiškais laikais ne viską gali rinktis, teko pasitenkinti trimis dienomis pasidžiaugimų. Tai buvo labai labai gražios ir muzikalios atostogos. Bet pradėkim šią ilgą fotoistoriją nuo pradžių:)

 Pirmoji kelionė su WizzAir
Bilietų pasiūlymas į Paryžių buvo geras, nes WizzAir kaip tik rengėsi atidaryti šią kryptį. Tai sykiu buvo ir puiki proga išmėginti rausvuosius lėktuvėlius. Bet prieš kopiant į lėktuvą apsaugai užkliuvo mano vyno atidarytuvėlis. Mintis, jog Prancūzijoje tai iš tikrųjų naudingas daiktas, bei maži ašmenėliai leido keliauti toliau. Atmenu, Italijoje tokio neturėjom ir mėginom pačius įvairiausius įnagius atidarymui (nuo kėdės kojos iki vazelino tūbelės), tad įvertinus sugaištamą laiką tiesiog nutariau pastarąjį įsidėti.
O skrydis su WizzAir buvo tikrai gerokai malonesnis už Ryanair. Ir kėdės patogesnės ir reklamos ne tokios įkyrios. Smagi smulkmena ir ta, kad visa įgula buvo iš Lietuvos, tad net ir pilotas mielai kreipėsi į mus sava kalba.

Atvykus į Beauvais užplūdo ta pasiilgta nepakartojama mintis, kad štai dabar tai metas nuotykiams! Taigi įsigiję bilietus ir atstovėję eilutę į autobusą smagiai sau judėjome vairuotojo hiphopo ritmu į Paryžiaus miestą. Kelionė truko 1:15 min ir atvykome į Porte Maillot. Iš čia sėdama į metro.
Paryžiaus metro man pasirodė ne tik stipriai ankštas, bet ir painokas, čia toli gražu ne visuose pranešama kita stotelė, o kai kurios linijos turi nemažai neaiškių išsišakojimų. Bet kuriuo atveju, pasiklysti mums neteko, nes iš anksto susiplanavome kelionę su pagalbine viešojo transporto priemone.

Viešbutis
Iš tiesų pasakymas "gyventi centre" tokiuose miestuose yra ganėtinai komplikuotas, nes miesto centras čia tikrai didelis. Ieškojome gyvenamosios vietos "centre" ir mes, nes gaišti laiką metro vos trijų dienų viešnagėje vis dėlto kažkaip gaila. Tačiau liepos savaitgalį surasti tinkamą kainą ir lokaciją gali pasirodyti ne taip paprasta. Šįsyk dėkoju kolegei, kuri tiesiog šaunų pasiūlymą man surado per tris minutes: pora kilometrų iki Monmartro, pora kilometrų iki Luvro + kas rytą pusryčiai, skamba idealiai.
Didžioji kelionės staigmena buvo tai, kad gyvename ne trijose žvaigždelėse, kaip tikėtasi ir yra įprasta, o keturiose. Ir tai maloniai pasijuto visame kame. Tikrai labai mėgstu prieš kelionę perskaityti visus negatyvius komentarus (pavyzdžiui, no china TV!!!!!), o paskui stebėti to atspindžius realybėje. Taip, liftas buvo mažas ir linksmas, taip, tuo metu viešbutyje vyko rekonstrukcija (o ne administratoriaus stalas buvo supaprastintos versijos!), taip, kinų TV tikrai nebuvo, kambariai buvo mažoki, bet visa kita - daugiau nei esu pratusi tikėtis ir tiesiog tobula maloniai viešnagei :)
 Vaizdas pro langą. Visada gali pamatyti kaimyną arba tiesiog kokią nors namų darkytoją.
Praktiškai visą kelionę žaidėme žaidimą "surask kur namai", nes viešbutis buvo įsikūręs vienoje iš tų prancūziškų gatvelių. Tikrai! O jos nelabai kaip tepažymėtos žemėlapiuose. Teko įsiminti visokiausius kioskus ir panašiai, nes panašaus tipo gatvikių ant kiekvieno kampo :) vis dėlto daug žavesio davė keliavimai tiesiog ta kryptimi, o paskui jau žvejojimai kur gi čia dabar atsidūrėme.

Pirma vakarą keliavome pasižvalgyti kas čia ir kur. Nudžiugino faktas, jog net du prekybos centriukai yra vos perėjus per kelią, tad pasiruošę piknikėliui patraukėme pievos ieškoti kur akys veda. O akys ir kojos per keliolika minučių nuvedė prie Jėzaus Širdies bazilikos (Basilica of the Sacré Coeur) ir nuo pirmojo vakaro ši vieta užkariavo mano mintis bei nuo šiol visuomet bus pačiu gražiausiu atsiminimu iš Paryžiaus.
 
Va šitų ponų čia tikrai daug. Kadangi praktiškai visada turėjome kažką savo, tai Heineken pasiūlymai mus aplenkdavo.
  Suskaičiuokim poreles:)
 Sidras!
  Ilgai galvojau, kuris iš jų čia manekenė. O tokių vaizdų aplinkui tikrai kiek tik nori :)
 
 
  Labai jau fotogeniškas jaunuolis:
 
Ką reikia veikti prie bazilikos. Galima įžiūrėti ganėtinai profesionalų muzikantą, prekeivius ir visą gražią vakaro atmosferą
Iš tikrųjų Paryžiuje buvo daug muzikos. Ir ją galima rinktis. Štai eini sau link namų ir aptinki roko koncertą. Pasilikome paklausyti kartu su spalvingu jaunimu, turistais ir net vyresnio amžiaus prancūzėmis.
 
 
 
Toks tas pirmasis vakaras, kaupiant jėgas didiesiems Paryžiaus žygiams :)

Didysis žygis per Paryžių
Rytą kėlėmės, švytėjome ir ruošėmės apžiūrėti istorinius objektus bei suvesti sąskaitas su Eifeliu. Diena prabėgo nepastebimai. Tiesą sakant, nelabai pamenu kada paskutinįsyk tiek teko nueiti, bet verta kiekvieno žingsnelio, kiekvieno vandens gurkšnelio ir pamatyto pastato. Architektūrinių paminklų didybė visą kelionę gniaužė kvapą. Tiesa, nelankėme muziejų ir praktiškai niekur nestovėjome eilėse. Palikome ateičiai, nes akys horizonte matė dar daug dalykų, kuriuos verta apžiūrėti, tad negaišome laiko.
Pasidairykim po Paryžių:
 
 
 
 
Jei nėra paplūdimio, galima jį sukurti:
 
 
 O fontanas! Bet vanduo koks :)
 
Pastatų didumas visą kelionę gniaužė kvapą. Šią katedrą į kadrą sutalpinti buvo nelengva.
   
  Minčių čiurkšlė iščiurškė

Čia bus į šuoliukų kolekciją. Juokingiausias šuoliukas visoje kelionėje
 Metas piknikui
 
 
 
 Vyksta prekyba
 
 
  Mergvakariai irgi vyksta
 
 Kai pagaliau priėjome Triumfo arką kojytės eiti jau nebenorėjo. Bet tikslas dar nepasiektas, tad nestoviniuodami einame toliau.
Link žymiausiojo Eifelio, kuris rodo kryptį kur bebūtum
Į bokštą kilome laiptais. Pirmasis planas buvo išsitiesti Marso laukuose ir niekur nebejudėti, tačiau ta galybė žmonių milžiniškose eilėse vertė persigalvoti. Negana to, pasirinkome laiptus. Tai buvo geriau dėl keleto priežasčių: truputį pigiau, gerokai greičiau ir įdomiau. Esu tikra, kad taip sutaupėme daugiau nei vieną valandą stovėjimo eilėje, nes šį sezoną į Eifelio bokštą kelia tik vienas liftas. Jaunimui užlipti laiptais iki antrojo aukšto kainuoja vos 3,50 eur ir trunka vos penkiolika minučių.Tiesą sakant, maniau, jog pakeliui žūsiu, bet sunku nebuvo :)Kilimas laiptais į Eifelio viršų yra pakankamai įspūdingas ir įdomus procesas.
 Pasitiko antrasis aukštas
 
 O dabar jau galime ir pasigrožėti
 
Marso laukų žolė gerokai pilkesnė už kitus aplinkinius plotus
 
Aukščiau esantį kadrą fotografuojant nutiko istorija:
Šis vyrukas priėjo ir ėmėsi klausinėti manęs apie fototechniką, objektyvus ir kitus dalykus. Pasitelkė visą prancūzišką žavesį ir, manau, subtiliai norėjo pavogti mano kamerą prašydamas pažiūrėti, pačiupinėti ir kitaip išvilioti iš mano rankų fotoaparatą :)

 Toks tas Eifelis, niekaip nenufotografuojamasis
Dar vienas mergvakaris
 Suvenyrai
Tikriausiai niekur kitur nerasi tokių gražių suvenyrų kaip Paryžiuje. Labai daug dalykų čia gali tapti dovana.  Net sausainių dėžutės prekybos centre šaukte šaukia parvežti namo. Mėgstu iš lankomo miesto parsivežti atminčiai atviruką ir kas kartą tenka gerai paieškoti gražaus ir kainuojančio proto ribose. Paryžiuje iš milžiniškos dailios pasiūlos jo negalėjau išsirinkti! :)
Beje, kokie bebūtų įkyrūs imigrantai su skrybėlėmis, rankinėmis, eifeliukais ir kitais daiktais, vis dėlto pirkti žymiojo bokšto atvaizdą pigiausia būtent pas juos. Tik žinokite ko ir kiek tiksliai norite ir nesileiskite į kalbas, nes pareisite pilnomis kišenėmis įvairaus formato Eifelio bokštų :) štai pavyzdžiui 5 prie raktų prikabinamus  įsigijau už vieną eurą. Tuo tarpu suvenyrinėje vieneto kaina svyruoja nuo 0,50 iki 1,20 eur. 
 
  
Žmonės
Nežinau kodėl tikėjausi prasilenkti su prancūzais, bet jų pavyko sutikti tikrai labai daug! Antratiek sutikome rusų, o vėliau jau rikiavosi pačios įvairiausios tautos. Prancūzų maisto kultūra stebino, pavyzdžiui, eini sau šeštadienio vakarą per miestą ir atsitrenki į solidžiai ilgą eilę prie restorano vakarienei... 
Beje, rusai buvo girdėti iš toli ir mus lydėjo nuo pat kelionės pradžios dar Vilniuje. Manieros buvo tokios įžūlios, kad mes net anekdotą jų garbei sugalvojom:
- kodėl rusas nestovi eilėje prie lėktuvo?
- todėl, kad jis jau lėktuve.

Kainos
Tikėtasi brangiau :) Miestas tikrai gali pasiūlyti visko ir visiems! Kaip ir visur, vieni dalykai brangesni, kiti pigesni, bet didelio skirtumo nuo kitų didesnių eurozonos miestų kažkaip nepajutau. Juolab, kad Paryžius ypatingai žalias ir kupinas žaliųjų plotų tiesiog sutvertų piknikėliams, tad parduotuvėlės yra puiki išeitis nenorintiems valgyti restoranuose.
Beje, kažkur skaičiau, jog čia retai išvysi makdonaldą. Tiesą pasakius, jų buvo kone ant kiekvieno kampo :)

Kiti įsimintini dalykai:
Vienareikšmiškai prancūziškas mandagumas, jausmas, kai kyli į padangę Eifelio liftu, sidras, muzika kur beeitum (net metro tunelyje prieš pat išvykimą senelis pagrojo akordeonu) ir sūris. Man galima neduoti šokolado, saldainių, aš sūrį galėčiau valgyti amžinai, tad trumpam buvau patekusi į rojų.

Trečiąją dieną keliavome lankyti Per Lasežo kapinių ir Monmartro. Nors iš nuotraukų nesimato, bet antroji Didžiojo žygio per Paryžių diena buvo neprastesnė už vakarykštę. Nuėjome panašų atstumą. Tik be Eifelio laiptų. Į naudą tikriausiai :)
Įveikėme nemažą kelią iki kapinių, nes labai norėjau pamatyti ar Oskaro Wilde'o  monumentas vis dar taip pat mylimas. Kapinės tikrai nenuvylė, tačiau pats kapas šiek tiek, mat vos pernai buvo atstatytas naujas paminklas ir aptvertas stiklu, tad viskas, ką galima išvysti - poros mėnesių senumo lūpdažių žymės ir meilės prisipažinimai. Bet tikrai didelį įspūdį padarė kaip tik tuo metu kapinėse sėdėję airiai, skaitantys O.W. poeziją. 
 
 Pakeliui į kapines papuolėme į gana įspūdingą sendaikčių turgų. Nors buvau linkusi pasidairyti truputį, bet aplinkui buvo pernelyg daug akivaizdžiai įtartinų dėdžių, tad teko susilaikyti. Kas lankysitės - būkite atsargūs!
 Eini ir pamatai visokių stebuklų pakeliui
 Per Lasežo kapinės
 
 
 
Čia ilsisi Edita Piaf:
 
 O čia atstatytojo Oskaro monumento stiklas:
 
 Na ir šiaip visokie šaunūs antkapiai. Viso čia ilsisi 89 Paryžiaus įžymybės.
Tiesa, fotoistorija tęsėsi ne iki pabaigos, mat fotoaparatas ėmė ir išsikrovė dar lipant į Bazilikos kalną. Kita vertus, miestą reikia patirti, o patyrimų vis tiek neužfiksuosi. Paskutinis vakaras čia buvo tiesiog nuostabus. 
 Prieš išvykdama perskaičiau šaunią šiam miestui tinkančią frazę "Paryžius visuomet yra gera idėja". Tikrai! Ko gero, tai man vienas emociškai gražiausių miestų, kuriuose esu buvusi. Čia tikrai daug šviesos ir paprastų gražių dalykų, kurie lieka atmintyje. Linkiu kiekvienam juos patirti. O pati žinau, kad dar grįšiu.

P.s. Tiesa, tradiciškai keliaudami atgal patenkame į kokią nors nemalonią situaciją, tai šįsyk beveik iš jos išsisukome. Net patys juokėmės, kad tvarkingai sau nuvykome į oro uostą, praėjome apsaugą, atsistojome į eilę prie lėktuvo ir visus keleivius... grąžino atgal į terminalą, skrydį atidėjo porai valandų, o kodėl ir liko iki galo neaišku. Spėjama, kad kažkas pajuokavo apie kokį sprogmenėlį, todėl mus gerai pakratė antrąsyk keliaujant pro patikrinimo postus. Taigi, kelionė atgal buvo ilga, bet kylančių oro balionų vaizdas virš Vilniaus viską atpirko šnibždėdamas  "sugrįžom namo" :)

3 komentarai (-ų):

Illusion rašė...

Kaip nerealu! Baltas pavydas :)
Ir as kadanors nukeliausiu i Paryziu :)

Sandra rašė...

man labai patinka skaityt tavo pasakojimus, fanatastiska kelione apturejai :)) Bet taaaipnoretusi didesniu nuotrauku irasuose! :)))

Dovilė rašė...

Jei išauš laikai, kada užsimanysiu fotografuoti ir viską vis publikuoti, teks galvoti apie šablono keitimą. Bet kol kas bijau daryti pakeitimus, kai esu linkusi koncentruotis į tekstą ne į jpg :)

Illusion - linkiu apsilankyti ir ką nors gražaus širdy išsivežti ;)

 
Blogger design by suckmylolly.com