2010 m. spalio 29 d., penktadienis

Dienoraštis ūkanų fone

Keista kaip čia dar nesigyriau tau, mano mažas, juodai baltas tinklaraštėli, kad gyvenu čia visai šalia kapinių. Pro langą matosi, pro šalį kasdien einasi, kartais jaukiai, kartais baikščiai, kartais romantiškai, kai rūkas. Šviesiuoju paros metu vis pastebiu, kad pro šalį žiauriai daug juodų žmonių vaikšto (va ir dabar matau kaip iš automobilio pora traukia kastuvus, kibirus ir kažkodėl celofaną). Ne apie gotus aš, nors madinga šia tema fantazuot ir tai užknisa, o apie dievobaiminga romantika apsigaubusius senyvo amžiaus žmones. Na, o kad vėlinišką aurą sustiprinčiau, bonusui pasidžiaugsiu, kad kitos kapinės (su keletu žymių kapų) vos už puskilometrio! Nežinau ar čia sėkme vadinti ar tam tikros rūšies kiaulyste, bet kolkas nesiskundžiu - praeiviai bent jau romūs ir padorūs.
Tai va po tokios juodai ūkanotos intro pagaliau galiu sau leist pasidžiaugt, kad šį iiilgą savaitgalį visas penkiaaukštis gali džiūgaut, o bedžiūgaujant balkone vis rankutes patrint, kad nenušaltų,- vaizdelis pro langą bus išskirtinis!

Na, o kitiems gero Nacionalinio giminių susitikimo!

2 komentarai (-ų):

Nida rašė...

o taip taip taip, vaizdas pro langą - kartą į metus :DD

mes ir žadam su Tomu eit pasivaikščiot ar tai 7dienį ar 1dienį, turėtų būt gerai mmmm :} jau esam buvę praeitais metais, nepakartojamas experience'as :]

Dovilė rašė...

Pas mus tos kapinės tokios labai labai senos ir ne ant lygumos, o į tokį statoką nemažą kalną - jos įspūdingos ir šiaip kiekvieną dieną atrodo: )
ir tų žvakių ne taip prigrūsta ir daug, nes kapai gan pabiri (sunku į kalną daug paminklų pristatyt).

Eisim mes rytoj, kai Justė grįš degiot žvakučių ant vienišų kapų. Geriausia tai, kad nereik toli eit: D

 
Blogger design by suckmylolly.com