2010 m. gegužės 23 d., sekmadienis

Bakst ir viskas

Įrašo dainelė

Visada maniau, kad esu gana nebaimingas žmogus išskyrus visokias kvailas kalbėjimo telefonu fobijas, kurios yra tik mano galvoje. Bijau pavyzdžiui aš visokių abstraktokų dalykų kaip fizinis skausmas po užpuolikų serijos į galvą ir kitur, Vienatvės, kai lieki viena kaip pirštas po mėlynu dangumi. Todėl ir nevažinėju į užsienius dirbti, kad netyčia taip nenutiktų.
Na, bet šią akimirką turiu žaibiškai atsiradusią ir išnyksiančią Didelę Baimę dėl kurios paskutinėmis dienomis nedaug valgau ir miegu. Aš bijau MAMOS. Baikit krizent, negražu juoktis iš svetimo nelaimės - man tai rašant net prakaitas delnais teka ir kone prasideda migrena. Šita baimė susideda iš nutikusios laimės, nujaučiamos nelaimės ir laukimo komponentų.
Tiesiog jaučiu kaip tiksi laikas mano galvoje, o aš nieko negaliu padaryti, nes turiu sulaukti. O tada... o tada nežinau nė ko tikėtis, nes arba mano gyvenimas įdomiai susikrės ir radikaliai keisis arba liksiu kaip keptas kepenėles kandus ir šiek tiek nelaiminga: ) žodžiu, kaip aš sakau "tik bakst ir viskas".

..šioje eilutėje norėtųsi parašyti 'laukite tęsinio', bet kadangi šį blogą skaitau tik aš pati ir mano mielas ego, tai parašysiu, kad nervingai laukiu tęsinio.

3 komentarai (-ų):

Nešališka stebėtoja rašė...

Ir aš skaitau. Ar aš tavo ego :)?

Dovilė rašė...

Tu mano virtualus bičiulis bičiulėlis: )
o šiaip nespecialiai tas 'attention whore' sakinys atsirado:) smagu, kad užklysta žmonių:}

Sum rašė...

Laukiame tęsinio. :D
;)

 
Blogger design by suckmylolly.com