2009 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis

Apie grafomanijos priežastis ir malonius netikėtumus

Jaučiu, kas užsuka į mano virtualius namučius vis pagalvoja, kiek gi aš galiu čia kept įrašą po įrašo kasdien kaip kokia išprotėjus grafomanė. Ale baisiai keistas jausmas paskutiniu metu siautėja viduje ir aš negaliu juo nei patikėti, nei nusikratyti. Tai aš elgiuosi panašiai kaip žmogus norėdamas mest kokį bjaurų įprotį kaip rūkymas ar kažkas panašaus,- kad negalvočiau nesąmonių einu daryt visokių dalykų, kurie mane atitolina. Taigi, vienas iš jų - rašymas.

O šiaip šiandien mane pradžiugino netikėtas laiškas nuo korėjietės, kurią atsitiktinai sutikome klaidžiojant po Paryžių. Ji man parašė tiesiog norėdama atsiųsti mūsų bendrą nuotrauką. O susipažinome mes juokingomis aplinkybėmis: sėdėjome su sese viename iš gražių parkų, truputį užkandžiavome ir mąstėme, o kurioj gi Paryžiaus vietoje esame, nes visą dieną bastėmės praktiškai be žemėlapio, o nueiti reikia prie Eifelio :) netoliese buvo kelios mažos, krykštaujančios azijietės, tad aš priėjau ir ištariau frazę "Excuse me, do you know where am I?". Po trumpo pokalbio jos mums padovanojo žemėlapį, kurio beprotiškai reikėjo visą dieną, kaip rytuose priimta būtinai kartu nusifotografavome ir drauge patraukėme link Paryžiaus įžymybės, nes ir jos ten kaip tik keliavo.
Smagu kai pagalvoji, kaip tokios smulkmenos praskaidrina dieną.

O nuotrauka atrodo taip:

Kuri iš jų yra Jenny aš tikrai nepasakysiu, nes man jos visos nerealiai panašios *juokiasi*

2 komentarai (-ų):

Judita S. rašė...

tu tik rasyk, o mes skaitysim. :)

Dovilė rašė...

Ką gi, "minia" reikalauja :DD nors šiaip vistiek dėl savęs aš čia rašau ir kartais prieš save pačią norisi pasiteisint :)

 
Blogger design by suckmylolly.com